Kodėl, būdama trisdešimt trejų, atrodau geriau nei dvidešimties?

Kodėl, būdama trisdešimt trejų, atrodau geriau nei dvidešimties?

Rodos, paradoksas, tiesa? Juk jaunystė puošia? Tačiau – nebūtinai, ir ne visus. Mano jaunystė buvo audringa, ištaškyta ir perpildyta iliuzijų bei daugiadienių rūko. Visa laimė, kad dabar yra smarkiai kitaip. Papasakosiu apie pokyčius, vykusius pastarųjų penkerių metų laikotarpyje.

Svoris, figūra ir sportas. Kai buvau jauna, nesirūpinau mityba ar judesiu. Viskas buvo duota gamtos, atrodžiau ir jaučiausi gerai. Kurį laiką. Vėliau dalykai keitėsi, tik ne iš karto tai pastebėjau. Deja, ties dvidešimt penktais – septintais savo gyvenimo metais, jau vargiai įtilpdavau į 42 drabužių dydį. Akivaizdu, kad tuomet, skirtingai nei dabar,  apsipirkinėti drabužių parduotuvėse ir fotografuotis tikrai labai nemėgau.
Nuėjau sportuoti iš smalsumo. Mane užkabino kalanetika, pilatesas, joga. Įtraukė taip, kad niekad nesportavusi, ėmiau daryti tai kasdien. Po kelerių metų pati tapau kalanetikos mokytoja. Ši sąmoninga, moteriška jogos pusseserė susiaurino mano kūną net dviem dydžiais. Ir tai buvo tik pirmieji žingsniai darnesnio ir dailesnio gyvenimo link! (Norisi išbandyti kalanetiką? Labai kviečiu į ADITI kalanetikos studiją.)
Miegas. Beveik keturiolika metų truko vakarėliai iki saulės patekėjimo, prabaliavotos vasaros po atviru dangumi, išnešti savaitgaliai muzikiniuose open-airuose. Tačiau vienas toks lemtingas festivalis Masters of calm apvertė viską. Nuvažiavau, išklausiau kelias paskaitas ir, susižavėjusi tvarkingos dienotvarkės idėja, pakeičiau miego režimą. Kasdien keldavausi 5 ryto. guldavausi apie 22 val. Ir taip – pusę metų. Visa tai sugražino odos skaistumą, optimizmą ir žibėjimą akyse. Kasdien anksti keliuosi-guluosi septynias dienas per savaitę, ir tai yra absoliutus game changer’is.
Alkoholis ir cigaretės. Iš pradžių mečiau rūkyti (nors, prisipažinsiu, kurį laiką net sportuodama tai dariau). O vėliau, sąmoningumo poreikis atvedė iki visiško alkoholio atsisakymo. Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi, kad nepadariau to dar anksčiau.
Mityba. Prieš septynerius metus atsisakiau mėsos, po trejų metų – žuvies, šiuo metu jau esu gerokai sumažinusi kiaušinių, pieno produktų kiekį ir atsisakiusi rafinuoto cukraus. Aš visą laiką jaučiu kažkokį švaros ir skaidrumo pojūtį. Esu tikra, kad cruelty-free ir sąmoninga mityba veikia sveikatą, savijautą, išvaizdą.
Drabužiai ir kosmetika. Pradėjau ieškoti savo stiliaus. Savo spalvų. Tinkantys ir gražūs rūbai visiškai keičia savijautą. Mokiausi dažytis bei pintis kasas. Kur? Youtube. Šukuosenos, papuošalai, nauja suknelė gali būti smulkmena, tačiau ji keičia: mimikas, gestus, žvilgsnį ir tą patį akių žibėjimą. Gatvėje sutikti buvę kolegos ar grupiokai neatpažindavo, o kai atpažindavo, teiraudavosi, “kas tau nutiko”.
Meilė sau. visa tai, kas išvardinta viršuje, sąlygoja meilę sau. Kuo rūpinamės, tą įsimylime ir dar labiau vertiname, gerbiame ir švytime. Mylint save, natūraliai norisi mylėti ir kitus, skleisti gėrį ir rūpestį aplink.
Pasitikėjimas (ir buvimas) savimi. Nuoširdžiai tikiu, kad pasitikintis savimi žmogus ir patrauklus, ir kviečiantis bendrauti. Aš pagaliau išmokau nusiimti kaukes ir visada būti savimi. Tai – labai daug. Bet kelionė šio taško link buvo ilga ir nepatogi.
Gyvenimo būdas. Pasirinkau nebedirbti (ofisinio) darbo, kuris kelia stresą. Pasirinkau aplinką ir žmones, kurie yra sąmoningi, mokosi būti atviri ir nuoširdūs. Pasirinkau gyventi lėtai ir sąmoningai. Kuo daugiau leidžiant laiko gamtoje, prie jūros.

Dabar jaučiuosi gerokai laimingesnė. Ir toji laimė ateina ne su pripažinimu, šlove, finansine sėkme ar įspūdingomis kelionėmis. Ji ateina kaip kiekvienos dienos pasirinkimas. Būti dėkingai ir laimingai. Mokantis naujų, įkvepiančių dalykų. Einant į priekį. Augant ir tobulėjant. Keliant sau vis įdomesnius iššūkius ir patiriant vis turtingesnį ir sąmoningesnį gyvenimą. Įprasminant save. Mylint.

Gyvenimas kaip filmas

Gyvenimas kaip filmas

Life is a combination of magic & pasta” – F. Fellini.

Pastaraisiais metais vis dažniau išgirstu frazę “Tu, Julija, gyveni svajonių gyvenimą”. Manau, kad aplinkiniai taip sako, nes jie žino, kad:

  • jau treji metai kaip nebedirbu “normalioje” darbovietėje nuo 8 iki 5.
  • Pusę vasaros praleidžiu prie Baltijos jūros svečiuodamasi pas draugus arba vesdama nemokamus jogos užsiėmimus centriniuose Neringos paplūdimiuose.
  • Mažiausiai mėnesį per metus būnu Kretoje, kur organizuoju sąmoningumo ir laukinių kelionių džiaugsmo perpildytas stovyklas.
  • Mano kasdienybė užpildyta smagiais ir naudingais užsiėmimais, mokausi riedėti longboard’u, riedučiais, o žiemą slidinėju.
  • Itin rūpinuosi savo savijauta bei sveikata, todėl kasdien mankštinuosi savarankiškai arba vedu moteriškas ir harmoningas treniruotes Aditi kalanetikos studijoje.
  • Mane supa ištikimi, palaikantys ir tikri draugai, su kuriais mokomės bendrauti atvirai, nuoširdžiai, auginame vieni kitus ir šiaip smagiai leidžiame laiką.
  • Gyvenu lėtai ir mokausi klausytis savęs. Esu laisva nuo terminų, grafikų arba streso, tačiau mano rutina kupina disciplinos ir sveikų įpročių.
  • Šiuo metu kuriu itin gražius, turiningus ir labai atvirus santykius su savo antrąja puse, ir tai labai smarkiai prisideda prie mano svajonių gyvenimo paveikslo.

Mano ateities planuose – slidinėjimo sezonas Alpėse, kelionės kemperiu bei gyvenimas kaime.

Ar lengva šitaip gyventi? Ar lengva žiūrėti šį filmą?

Tikrai – ne. Nes visų pirma reikia išdrįsti svajoti apie tai. O po to dar ir veiksmų imtis. Beveik kasdien patirti nestabilumą ir neužtikrintumą. Dažnai jausti finansinį nesaugumą. Kartais stokoti palaikymo (ypač iš tėvų). Patirti abejones ir vis balansuoti tarp nepasitikėjimo savimi ir (lengvabūdiškos) drąsos. Visas šis nepatogumas – kaina, kurią turiu mokėti už tai, ką turiu ir kur esu. Tačiau tas jausmas, kad esu ištikima sau, kad gyvenu tiek laisvai ir įdomiai, kiek man pačiai reikia, yra verti šios kainos. Patirtis ir savęs pažinimas, įkvėpimas veda mane į priekį ir kelia #instagramovertogyvenimo kartelę dar aukščiau.