Labiau iš kojų verčiančių metų dar neturėjau, tikrai. Kad jie buvo vieni sunkiausių – faktas. Net ir dabar, dėliodama šį tekstą, jaučiuosi išmušta iš vėžių, susirūpinusi dėl vienų ir kitų dalykų, nerimaujanti dėl ateities, suirzusi dėl to, ko negaliu kontoliuoti. Tiesą sakant, sunkiai krapštau dėkingumą ir laimę giliai viduje – tiesiog: nepatogumai, emocijos taip paėmusios viršų, kad koncentruotis tik į pozityvą – sudėtingiau. Taigi, kaip jau supratote, geriausi metai – nereiškia, kad lengviausi, maloniausi. Geriausi – tai reiškia, kad pagaliau pajutau proveržį tiek viduje, tiek išorėje, įvyko didelis lūžis asmeniniame gyvenime, sąlygojęs begales pokyčių ir nuotykių. Teko ir tenka daug dirbti, lipti per save, augti, ugdyti visokias savybes, ir… apsiginkluoti drąsa. Be jos – nebūčiau pajudėjus niekur. 🙂  Taigi, kas šiuo metus užkėlė ant aukščiausio laiptelio?

#Santykiai. Kelerius metus mokiausi ir skaičiau apie tai, jog santykiams pasiruošę yra tie, kurie, visų pirma, laimingi, nepriklausydami nuo kitų ir užmezgę romaną su pačiu savimi. Ir tik tada įmanoma į pasimatymą neštis visą puokštę gėrio: pasitikėjimo savimi, pilnatvės, vidinės ramybės ir laimės. Sutinku su tuo, ir žinau, kad įdėjau labai daug darbo ir pastangų į tai, kad pasiruoščiau darniems ir harmoningiems santykiams, vyniojau save į išmintį ir kantrybę. Ir pagaliau, ilgai lauktas ir išmelstas atėjo JIS. Ir žinot, noriu pasakyti, kad santykyje aš vis tiek jaučiuosi geriau nei būdama “laiminga viena”. Santykyje aš kasdien augu ir renku taškus. Aš vystau savybes, kurios man svarbios kaip moteriai: mokausi priimti, neteisti, kantriai išlaukti, patylėti, palaikyti, įkvėpti. Šie santykiai mane kilstelėjo į absoliučiai kitą lygį: turiu žymiai daugiau drąsos imtis nežinomų veiklų, projektų. Jaučiuosi saugesnė, nes turiu palaikymą. Lengviau susimaunu, dažniau neriu į pirmus kartus. Jaučiuosi dar reikalingesnė nei buvau anksčiau. Esu ypatinga ir aprūpinta, globojama ir mylima. Aš nežinau, ar moteriai gali būti kas nors svarbiau nei žinojimas, kad yra apsaugota ir laisva jaustis emocinga, pažeidžiama, silpna.

#Nomad. Žinoma, santykiai turėjo didžiulės įtakos tam, kad priėmėme sprendimą kurį laiką gyventi be namų, be nuolatinės gyvenamosios vietos ir skristi ten, kur pašauks projektai, svajonės ar geri darbo pasiūlymai. Tokiu būdu jau pusę metų keliaujame, gyvename “lagaminuose”, dirbame, kas kelis mėnesius keičiame šalis ir ragaujame šį nuotykį. Kelionėse ir nekomforto zonose būna visko – nerimas, neįprastos vietos, gyvenimas svečiuose, besikeičiantis maistas, neturėjimas kokių nors daiktų ar interneto…. Kelionėse, būna, pasiklystam, susimaunam, supykstam ir t.t. Vyksta augimas, savęs ir kito pažinimas, išbandymai. Ne, nenuobodu. Jaučiu, kad taip visų rekomenduotas būdas išsibandyti partnerį tapetuojant namus gal net nusileidžia nuolatinio kraustymosi ir nežinomybės keliamam stresui.

#Pradėjau freelancinti ir kurti socialinių medijų komunikaciją. Pradžioj ieškojau klientų, po to – jie ieškojo manęs. Administravau įvairiausius Facebook puslapius, kūriau turinį komunikacijai. Dirbau tai, ką mylėjau ir galėjau daryti bet kurioje šalyje. Pati daug mokiausi ir tobulėjau šioje erityje. Kasdien skiriu laiko socialinio marketingo naujienoms, seku šios srities specialistus, lankau kursus. Didžiulis pasiekimas dar ir tame, kad galiu pilnai save išlaikyti, esu pati sau vadovė. Ne tik grąžinau skolas, bet ir sukaupiau santaupų.
#Mokymai. Labai natūraliai iš visos šios patirties gimė mokymai – ėmiau konsultuoti, o vėliau ir kurti kursus tiems, kurie nėra tikri, kaip naudotis Facebook įrankiais. Kaip reklamuoti save. Mokymų metu pasakoju, kaip parduoti save ir daryti tai, atsižvelgiant į tendencijas bei individualius poreikius. Esu tikrai labai laiminga, nes jaučiu, jog kuriu vertę.

#Blogas.  Pradėjau rašyti šį blogą – ne tobulai, neturėdama vizijos, nesigilindama, ką noriu tuo pasiekti. Tiesiog rašiau, kas rūpėjo, ir tiek. O dabar nuolat sulaukiu žinučių apie tai, kad jis – didelis įkvėpimo šaltinis ieškantiems sąmoningumo, laisvės, trokštantiems keisti profesiją, įsikvėpinėjantiems drąsos arba tiesiog kitokio požiūrio. Aš džiaugiuosi, kad mano istorija yra įkvėpimas kitiems, plečianti akiratį ir atvaizduojanti nuotykių kupiną lėta gyvenimą. Be to, mano blogas yra gyvas pavyzdys to, ko mokau savo mokymų dalyvius – pardavimai gali vykti labai kūrybiškai – drąsiai, autentiškai, nuoširdžiai kalbant apie savo gyvenimo iššūkius, pamokas, vingius ir dalijantis patirtimi. Visa tai paperka potencialų klientą, ir jis, kupinas pasitikėjimo, kreipiasi dėl paslaugų. Dėkoju Jums už tai!
#Fotosesijos. Aš labai mėgstu fotografuotis ir turėti savo nuotraukų. Šiemet buvo kaip niekad gausūs metai fotosesijų ir gražių kadrų. Esu labai dėkinga savo draugėms fotografėms ir artimiesiems, kad jų dėka mano blogas kupinas vaizdų.

#Sezonas kalnuose. Prieš savaitę atvykome į didžiausią slidinėjimo kurortą Gruzijoje, Gudauri, ir ketiname čia likti iki balandžio. Tai viena beprotiškiausių ir, rodės, sunkiausiai pasiekiamų svajonių. Kai prieš trejus metus ji gimė – vis mąsčiau, kaip reiks užsidirbti pinigų ir išlaikyti save brangiuose slidinėjimo kurotuose, įsigyti ski-pass’ą visam sezonui. Be to – nemačiau savęs į kalnus vykstant vienos, absoliučiai neskambėjo tokia melodija galvoje. Ir ką gi – metai pažėrė tokius karolius, kurie idealiai tiko stebuklų vėriniui – mano mylimasis yra slidinėjimo instruktorius, kurio svajonė (!) absoliučiai atitiko maniškę!!! Tuo tarpu aš per vieną dieną susiradau jogos mokytojos vakansiją kalnų viešbutyje ir toliau darbuojuosi savo online projektuose. Viskas sukrito ir susidėliojo taip, kaip turėjo. Ir, nors pradžia kalnų kurorte sunki: klientų mažai, gyvenimo sąlygos ne idealios, nuotaika svaidosi kaprizais, o nerimas užkrėtė nemiga bei apetito nebuvmu, aš jaučiu, kad visa tai praeis, išsispręs, ir viskas bus gerai.

#Sugarfree & vegan. Šiemet ryžausi nemenkam išbandymui: atsisakiau rafinuoto cukraus. Anksčiau be saldumynų nesibaigdavo nei viena diena, o šiemet net devynis mėnesius pavyko apsieiti be saldainių. Kurį laiką buvau ir veganė – ir absoliučiai netrūko sūrio ar jogurto. Visos ribos – mūsų prote :). Na ir dižiausia asmeninė sėkmė virtuvės srityje –  pradėjau drąsiai gaminti ir atsikračiau visą gyvenimą kamavusio komplekso ruošti valgį!!! Tai nereiškia, kad gaminu tobulai, tiesiog nebijau susimauti ir mokausi.

Oi, šiemet dar buvo visko – mokiausi bėgioti, važinėtis riedučiais, kirpti, atsikračiau krūva nereikalingo šlamšto, mokiausi pozuoti drabužių dizaineriams, labai daug keliavau, kopiau į aukštus kalnus, įrašiau dainą, perskaičiau svarų kiekį psichologinės literatūros, pravedžiau net 140(!) treniruočių, nušokau nuo uolos..  Beje, šiemet – net tris mėnesius praleidau prie jūros!!!!!!! Čia – jau asmeninis rekordas :). Taigi metai gavos tiršti ir turtingi įvairiausių patirčių, veiklos, gražių santykių, pažinčių. Nuostabu apžvelgt juos, pasidžiaugti, padėkoti ir žengti tolyn. Žinau, kad visata girdi tik tada, kai nuoširdžiai dėkojame ir vertiname tai, ką turime. Dėkoju ir lenkiuosi visiems tiems, kurie lydi mane per nuotykių kupiną gyvenimą ir jau ruošiu 2019-ųjų rezoliucijas, kuriomis, be abejo, pasidalinsiu su Jumis.