Žinot, kaip žmogus, kuris Kretoje praleido 4 mėnesius (su pertraukomis), jaučiuosi šiek tiek pažįstanti salą, kultūrą, gamtą ir dėmesio vertas vietas. Šįkart – pasakojimas apie tai, ką aš veikiu, nuvykusi į Kretą. Hm, rodos, na ką tu ten gali veikti – Viduržemio jūros sala, pietūs, saulė, paplūdimys – čia ir taip viskas aišku. Bent aš taip galvojau pirmąkart skrisdama į Kretą. O iš tiesų – ji pritrenkia savo paprastumu, santykių svarba, žmogiškumu ir maloniu atsipalaidavimu, gebėjimu mėgautis ir sulėtinti viską: greitį, darbus, mintis, ritualus, maistą. Šiuolaikiniame gyvenime, nuglancintame, išfotošopintame ir nufiltruotame pasaulyje, imame pasiilgti tikrumo, autentiškumo ir nuoširdumo, tiesa? Ar čia man vienai taip? Tai štai Kreta – kaimietiška ir laukinė, netipiška ir, retkarčiais – atšiauri, vietomis – primityvi kaip cukraus vata, o momentais – išdidi ir ori kaip morengas. Vat tokią ją reikia pamatyti, pajusti, išragauti ir niekad nepamiršti. Dėmesio – straipsnyje rasite užuominas apie viešos tvarkos pažeidimus, iškart įspėju, kad minimų praktikų metu niekas nenukentėjo. Nekartokite to namuose (Lietuvoje).
Jei buvote Kretoje, tačiau nedarėte to, kas išvardinta žemiau, būtinai grįžkite!

#1. Kalnai, tarpekliai, laukinė gamta. Kreta išvagota beprotiško grožio, įspūdžio ir spalvų tarpeklių: ilgesni, trumpesni, vieni besibaigią jūroje, kiti įsirėmę į plynaukštes – jau kadaise rašiau, kad tokiose vietose, kai lankome jas vieni, be kitų turistų kompanijos, aš atrandu dievą, išgirstu save ir nubraukiu ašarą iš grožio, didybės ir dėkingumo. Ar lengvos tos kelionės? Visaip būna: kai šį spalį lipome į virš 2 km išstypusį Gingilą, aikčiojau ir fotografavau kiekvieną posūkį bei debesis po kojom (taip, jie buvo žemiau mūsų!!!), užtat žingsniuojant atgal, netikėtai baigėsi jėgos, tad pakalnėse palikau maldų, burbėjimo ir priesaikų daugiau niekad negrįžti šleifą :D.

#2. off the tourist track kelionės. Taip, mes nuo kitų žmonių bėgame kaip nuo maro, tad keliauti stengiamės neturistiniu laiku ir (arba) kitiems nežinomais takais. Atrandame sulaukėjusias bambukų, alyvmedžių giraites, vaikštome po apylinkių kaimus, landžiojam į apleistus namus ar, oi, atleiskite, pasivaišiname šilkmedžio uogom ar mandarinais negyvenamam sode. Taip, mes esame turizmo hipsteriai – svarbu nueiti ten, kur neina kiti, ir daryti tai, ko nedaro kiti. Taip, kartais reikia lipti per kiemų tvoras ar kabarotis per piemenų vartelius, tačiau sunkiausi keliai veda į įspūdingiausias vietas.

#3. Pakelėse, tiesiai ant serpantinų, akmeninėse pievose, kalnuose – visur apstu ožkų ir avių. tai – tarsi natūralios, kaimietiškumo ir autentiškumo jausmą kuriančios dekoracijos. Augintinės mekena ir bebena, skimbčioja varpeliais, juokina savo šukuosenomis ar juokingais šokinėjimais per uolų atbrailas. Dar – jos labai smalsios ir fotogeniškos. Varpelių “bažnyčią” (taip ją vadinu dėl skirtingais tonais aidinčių kalnų, kur gimsta gražiausios simfonijų fugos) įsirašome į telefonus ir klausomės prieš miegą.

#4. Kretoje visada pametu veganizmą. Ožkų, avių pieno gausa ir skirtingumas: myzithra, feta, graviera, tyrozoulis, malaka ir kiti sūriai, kuriems sunku atsispirti, o naudojami šaltuose, karštuose patiekaluose, pusryčių stale, pyraguose, picose…. Sūrių mėgėjams – rojus ir palaima. Kompanijon įsiveržusios alyvuogės: vytintos, sūdytos ir prėskokos, didelės ir mažos, o dar ir – gražios. Visokios žolės, kurias graikės išmano ir sumaniai į patiekalams naudoja. atskirą straipsnį galėčiau rašyti apie ankštinių karaliavimą ir mokėjimą juos dieviškai paruošti. Tai, kad vaisiai ir daržovės švieži, saldūs ir sultingi, nerašysiu – jūs ir taip žinote. Čia Kreta.

#5. Jei mėgstate vairuoti, tai Kreta duos vaizdų (ir darbo rankoms). Nusukus nuo pagrindinių kelių, pradeda vingiuoti serpantinai, atveriantys jūrų bangas, uolų sienas ir raižinius. Ne juokais baisu (ir pavojinga) būna vairuoti tose vietose, kur nėra apsauginių tvorelių. Bet šiaip… gražu iki skausmo ir tik meldiesi, kad telefonas gražiai filmuotų.

#6Jūra. Ar dar nerašiau apie ją? Jūra čia graži kaip ponia – savo žydrom sukniom kedenanti uolėtas, smėlėtas, juodas, baltas, rudas, rausvas ar palmių pakrantes. Įlankų spalva – žinote, kaip aš ją vadinu? Skani. Aš žiūriu – ir man kaupiasi seilės. va tokia va jūros spalva. Joje maudomės, supamės ant Irklenčių, šokam nuo uolų, mokomės windsurfint. Arba išsitiesę hamake per žiūronus patikrinam, koks laivas laukia leidimo įplaukti į uostą. Lėtas gyvenimas.
#7. Barzdoti graikai. Na taip, jų su niekuo nesupainiosi: tokie tipiški. charakteringi. ryškūs. Važinėja savo juodais ar raudonais pikapais, gano avis arba sėdi gatvės kavinėse prie vos ant šaligatvio išsitenkančių staliukų. Dar jie – meiliai šūkauja “έλα” (gr. ateik) turguose ir grubiais pirštais siūlo ragauti apelsinus, pomidorus, kaštainius.

#8 Apelsinai, granatai citrinos, avokadai. Jie kaip obelys lietuviškame kaime – eini ir skini. Mums lietuvaičiams, matyt nuo seno susiformavęs jausmas, kad tai – kažkas egzotiško, o čia jie kabo ant šakų ir vilioja be ceremonijų. Meluoju – neskinam prie kiekvieno tako, bet kartais juk leidžia šeimininkas. Ai, vos nepamiršau paminėti to, kad sausainiai Kretoje taip pat auga ant medžių 🙂 Sausainiais vadinu kerobus – didelius, saldžius, kakavą primenančius ankštinius, kuriuos skinam pakeliui ir graužiam.

#9.Alyvuogių rinkimas. Va čia tai patirtis! Labai laukiau ir šiemet dalyvavau pirmąkart. Jaučiausi tikra ūkininkė! Rankos iki alkūnių alyvuogėse. Tik po dienos darbo vargiai galėjau susilenkti. Nelengva visiems – vyrai specialiais įrankiais nupurto uogas nuo medžių, o moterys surenka nuo po alyvmedžiais patiestų tinklų. Uogas spaudžia spaudykloje (nori – padarys tai akmeninėmis girnomis kaip senovėje), ir jau gali ragauti ryškiai žalią, žole kvepiantį kartų aliejų.

#10 Party time. Pašokti su graikais, paklausyti jų meilės dainų. Išmokti graikų kalbą arba bent elementarias frazes. Man – tai toks bonus džiaugsmas.

Džiaugsmu ir gerais slaptais dalykais mes mėgstame dalintis, tad mielai tyrinėjam laukinę Kretą kartu su svečiais. Sukūrėme net dvi unikalias, ypatingas ir storas kaip arbūzai pavasario stovyklas:
Stovykla Kretoje poroms – tai atostogos – aktyviems, sportuojantiems (arba ketinantiems pradėti tai daryti), sąmoningiems (ir siekiantiems dar gilenės išminties ir vidinio žinojimo), atviriems ir drąsiems, mylintiems, mylimiems ir norintiems kokybiško laiko su savo partneriu, bet ne vien tik dviese.
Laukinė Kreta tikriems atradėjams – sukūrėme šią stovyklą žygių mylėtojams: atrasime laukinę, nematytą, nepatirtą ir kartais tik vietiniams gyventojams pažįstamą Kretą, kasdien leisimės į žygį pėsčiomis tarpekliu, kalnu ar neturistiniais, laukiniais Kretos takais, kiekvieną rytą sportuosime.

Nuoširdžiai kviečiame dalyvauti praturtintose šviežiu vietiniu maistu, sąmoninga veikla ir sveikatinančiais ritualais, stovyklose, kuriose viskas įskaičiuota, belieka tik atvykti. Rašykite žinutę ar skambinkite.