Mus mokė devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti. Ar pažįstate tokių, kurie matuoja ir matuoja, o kirpti niekad nepasiryžta. Priežasčių – milijonas: atmatavus, paaiškėja, kad medžiaga ne visai tinkama, kad faktūra abejotina, kad matavome ne tą kraštą, kad žirklės atšipusios, kad žirkles jau pametėme, kad medžiagą jau pardavėme profesionaliems svajonių daužytojams ir t.t. Supratote, kur lenkiu?  Tiesą sakant, man šita patarlė nepatiko niekad – ar, kad matematikos nemėgstu, ar kad man priimtiniau kartą pamatuoti ir kirpti nesvarstant.  Galbūt aš smarkiai klystu, bet vis tiek noriu dalintis savo patirtimi, pagrįsta manuoju požiūriu. Daug kartų kirpau nemąstydama ir neskaičiuodama, ir dažniausiai jie vedė į situacijas, už kurias jaučiuosi dėkinga 🙂 Norite išgirsti? Pradedam:

#Ilgai nesvarsčiusi, neturėdama patirties ir išsilavinimo, pasiprašiau vesti kalanetiką populiarioje Vilniaus treniruočių studijoje, ir visa tai ilgainiui pakeitė gyvenimą 180 laipsnių kampu.
#Nedavusi laiko kompleksams ar abejonėms užvaldyti, parašiau Lietuvos jogos asociacijos prezidentui prašymą leisti vesti mankštas Neringos paplūdimiuose. Patyriau fantastiškus keturis sezonus prie jūros ir įgijau be galo daug draugų.
#Stačia galva nėriau organizuoti stovyklas Kretoje, nors turėjau minimaliai patirties tiek renginiu organizavime, tiek vadovavime stovykloms.
#Drąsiai ir ryžtingai parašiau laišką Masters of calm festivalio organizatoriui prašydama priimti į komandą ir nutrūktgalviškai (vėlgi – be patirties ar žinių) ėmiausi komunikacijos administratoriaus pozicijos.

#Kreditine kortele susimokėjau už savo pirmąją snieglentę ir drabužius – žinojau, kad įsiskolinu dėl dalyko, kuris neaišku, ar bus ilgalaikis, bet man to žūtbūt reikėjo. Nepaisant ilgo skausmais ir traumom nusėto kelio, išmokau slidinėti ir didžiuojuosi šiuo savo žingsniu.
Aš esu tikra, kad jums nuolatos kyla įdomių minčių: keisti veiklą, išvykti į kelionę, imtis asmeninių iššūkių, rašyti knygą, sukurti dainą, nusifilmuoti reklamoje ir t.t. Ir kiek aš sulaukiu laiškų su pasiteisinimais, kodėl iki šiol nepradėjote!! Nenoriu pamokslauti, tik žinau – kuo ilgiau delsiame, tuo daugiau abejonių apninka, ryžtas ir azartas tirpsta, o laikas šalimais teka kasdienybės upe. Tai žinot, ta proga, aš užsiminsiu apie kitus gyvenimo #plottwistus:

#jei būčiau ilgai galvojus ir skaičiavus, nebūčiau pradėjusi groti smuiku gatvėje (ir užsidirbusi dėmesio vertą valandinį atlygį bei pirmąsias keliones prie jūros).
#jei būčiau analizavusi baimes ir smarkiau gilinusis į procesą, tikrai nebūčiau šokusi su parašiutu. Čia reikėjo geros dozės beprotybės.

Toliau – daugiau. Jei būčiau leidusi sau svarstyti, kvestionuoti ir kurti “už ir prieš” sąrašus, tai:
#nebūčiau nušokusi nuo uolos į jūrą.
#nebūčiau pradėjusi tranzuoti.
#nebūčiau pradėjusi šokti pramoginių šokių su visai nepažįstamu žmogumi.
#nebūčiau pradėjusi rašyti savo blogo, kurį jūs dabar skaitote, ir dėkojate už įkvėpimą ir padrąsinimą keisti gyenimą.


#nebūčiau
išvykusi iš Lietuvos, ryžusis kurį laiką gyventi be namų ar stabilių pajamų, apsupta miglotos ateities.
#nebūčiau ryžusis administruoti kitų ženklų socialinės komunikacijos, konsultuoti ir vesti mokymų šia tema.
#nebūčiau pradėjusi mokytis važinėti riedlente ir, to pasekoje, galbūt nebūčiau sutikusi savo mylimojo (taip! Tai filmo scenarijaus verta istorija, kurią ateityje būtinai aprašysiu!).
Tiesą sakant, dar daug ko nebūtų įvykę, jei būčiau overthink’inusi, visaip svėrusi ir patarimų klausdavusi.

Girdžiu, sakote, jog tai – lengvabūdiška? Iracionalu? Baisu? Rizikinga? Be abejo. Todėl rekomenduoju laikytis elementarių saugumo reikalavimų, ir vieną kartą, visgi, pamatuoti: paskaičiuoti, numatyti, paplanuoti.
Kaip darau aš? Kilusią idėją, pamatuoju, pavartau rankose, apžiūriu. Aš įsivaizduoju, kad jau esu ją įgyvendinusi, ir pasitikrinu jausmą – jeis jis patogus ir džiuginantis – go for it! Jei kažkas menamoje ateityje ne taip – praleidžiu šį skyrių. Taip yra buvę, bet ne per daugiausiai kartų.
Mane ir džiugina, ir neramina skaitytojų klausimas: kaip ryžtis pokyčiams, kažkokiems žingsniams, permainoms, naujovėms…. Aš neturiu vieno teisingo recepto, žinau viena: do something. Na, bent aš dar nėkart nesigailėjau greitų, vieno matavimo sprendimų. Būkime drąsūs ir… patirkime nuotykius.

Jei jums aktuali ir įdomi pokyčių tema, štai keli su tuo susiję mano įrašai:

3 svarbiausi žingsniai į sėkmę
Kaip aš atsikračiau teisininkės karjeros ir pradėjau gyventi fainiau
Kaip išeiti iš nemylimo darbo – detali instrukcija

Tuo tarpu aš kaip tik einu rašyti laiškų Gudaurio slidinėjimo kurorto viešbučiams, nes noriu pas juos vesti jogą!